Para Istorijos puslapiai

[Ricardas]

Tipo tokia istorija?
.
.

IMG_6137.jpeg (135.38 KiB) Peržiūrėta 2253 karus(ų)

[Ricardas]

Ar tokią?
.
.
.
https://youtu.be/eTDhF3maa-w?si=zOShU_TnoGkAtYV3
.
Daug mokslinės literatūros iš anų laikų yra islaptinta
dar gyvi personažai .

[Renvis]

DSC_2740.jpg (193.75 KiB) Peržiūrėta 2236 karus(ų)

Štai tokius

[Ricardas]

Bernardinų kapinėse Užupyje vaikščiodamas užtikau kapa, pradėjau domėtis:
Pasirodo vertėjo.
Janina Dluska – aukštosios mados kūrėja ir viena pirmųjų moterų piločių Europoje, pėdsaką palikusi ir Vilniuje
Istorija apie išskirtinę moterį, apdovanotą daugybe talentų: dizainerė, tapytoja, rūbų modeliuotoja,dekoratorė, elitinių Paryžiaus ir Miuncheno madų žurnalų dailininkė, gailestingoji sesuo, pedagogė, viena pirmųjų moterų piločių Europoje, kuri dalį savo gyvenimo praleido Vilniuje. Ji – Janina Dluska. Jos gyvenimo ženklų Lietuvoje nėra išlikę, vos viena kita mįslė. Tačiau vienas ženklas su ja tikrai yra susijęs. Dažnas esate atkreipę dėmesį į keistą statinį ant Altanos kalno Vilniaus Užupyje. Ar žinojote, kad jį pastatė gedinti motina Melanija Dluska savo dukters Janinos Dluskos atminimui? Ant pastato stogo žaliavo egzotinių augalų sodas, kuriame nuliūdusi motina žvelgdavo į Vilniaus tolius. J. Dluska sulaukusi vos 33 metų žuvo Vilniaus Kirtimų aerodrome. Palaidota Vilniaus Bernardinų kapinėse.....

Peržiurėkit pasakojimą apie ją.
.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/200 ... -3gJR1_IX7
.

.

[Ricardas]

Amžius - neriba!

Jei neturi "feisbuko, ar instagram", tai dar nereiškia, kad neturi svajonės, ar mėgstamo hobio. Vienas iš tokių žmonių yra 83 metų Alfonsas Sukuris nuo Kuršėnų krašto, į SkySpa užsukęs atsinaujinti įrangą! Tai ko gero vyriausias paramotoristas Lietuvoje!
Senelio pėdomis seka ir jo anūkai Tomas ir Mantas, kurie taip pat skraido paramotoru!
Gero vėjo jiems palinkėsime su naujuoju Polini Thor 130 Evo varikliuku.
Su didžiausia pagarba, SkySpa.

Iš kairės Alfonsas Sukuris, Ričardas Matickas
.
.

[Ricardas]

Gruodžio -oji – Pirmasis Dobi-III bandomasis skridimas
Prieš 100 metų, 1924-ųjų gruodžio 3 dieną, į dangų bandomajam skrydžiui pakilo Jurgio Dobkevičiaus kurtas lėktuvas Dobi-III, pilotuojamas paties aviakonstruktoriaus. Nors vos 24-erių, Jurgis Dobkevičius jau buvo sukūręs du lėktuvus Dobi-I ir Dobi-II. Tai tik primena išskirtinį jo talentą ir indėlį į Lietuvos aviaciją.
Dobi-III - lietuviškas naikintuvas, kurį kuriant buvo pasitelktos naujausios ir inovatyviausios to meto idėjos. Tai buvo medinės konstrukcijos vienvietis aukštasparnis monoplanas, kurio kabina buvo įrengta už sparno. Nors lyginant su ankstesniais Dobi lėktuvais matomumas į priekį-žemyn turėjo būti geresnis, jis vis tiek buvo nepakankamai geras ir itin prastas leidžiantis, kadangi lėktuvo tūpimo greitis buvo didelis, o Kauno aerodromas tuo metu - pavojingai mažas.
Paruošus lėktuvą bandymams, 1924 metų gruodį buvo paskirta komisija lėktuvo greičiui nustatyti. 14 val turėjo prasidėti bandomasis skridimas. Išlikusiuose užrašuose teigiama, kad Dobi-III pakilo nuo aerodromo, apsuko ratą aplink jį, pasuko Garliavos kryptimi, pasiekė komisijos nustatytą distanciją, grįžo prie aerodromo, apskrido aplink jį ir įstrižai kirsdamas iš šiaurės leidosi aerodrome.
Deja, pirmojo skridimo tūpimas buvo nesėkmingas. Vis dėlto, nors lėktuvui nepavyko sklandžiai nutūpti, Dobi-III remontuoti priėmė Aviacijos parkas, o Jurgis Dobkevičius išvyko tęsti mokslų į Paryžių. Baigęs ir grįžęs į Lietuvą jis ėmėsi Dobi-III remonto.
1926 metų birželį Jurgis Dobkevičius dar kartą pakilo su Dobi-III, tačiau tai buvo pražūtingas skrydis. Lėktuvas besileisdamas užkliudė medį ir sudužo, mirtinai sužalotas buvo ir pats Jurgis Dobkevičius. Nors ši katastrofa užbaigė jauno aviakonstruktoriaus ir aukščiausios klasės lakūno gyvenimą, jo palikimas ir indėlis į Lietuvos aviaciją išlieka amžiams įrašytas į istoriją.
LAM. Lėktuvas Dobi-III aerodrome, 1924 m.
.

[Ricardas]

10 metų jau.
2015. Sausio 11.
Aivaras Akramas
Ruslanas Butylkinas
Ričardas Matickas
.

Leiskime sau pasidžiaugti tuo, ką turime. Išpuoselėtais miestais, kaimeliais, sodybomis, o svarbiausia – žmonėmis, kurie visa tai kuria.
Nes laisvė, dėl kurios tomis 1991 naktimis žuvo mūsų broliai ir sesės būtent skirta tam, kad galėtume pykti, klysti, būti nepatenkinti, o susinervinę – nuskristi į Romą išgerti puodelio kavos. Ką šiandien gali padaryti kiekvienas Lietuvos pilietis.
Ačiū, visiems, kūrusiems šiandieninę Lietuvą.