Jeigu užsiliepsnojo didelė aistra skrydžiui, visuomet geriausia pradėti nuo atvažiavimo į startavietę, kur galima pasižiūrėti skrydžius, pabendrauti su esamais pilotais. Esame broliška bendruomenė, tad pilotai visuomet pasidalins įspūdžiais, patars, galbūt rekomenduos jūsų apylinkėse esantį instruktorių. Kitas žingsnis - susirasti instruktorių. Instruktorių sąrašą galite rasti čia, arba susisiekite su Ričardu Maticku (+370 687 70735), jis jeigu ne pats išmokins - nukreips pas artimiausią instruktorių.

Taip pat prieš pradedant mokintis naudinga atlikti bent vieną tandeminį skrydį. Jus paskraidins patyręs pilotas (dažniausiai su traiku, vežimaičiu trimis ratais). Galėsit pajusti skrydžio malonumą, įvertinti ar tikrai jums tinka šis užsiėmimas. Dažniausiai po tandeminio skrydžio noras skristi padidėja šimteriopai. Tandeminio skrydžio pilotus galite rasti skiltyje "Užsisakyk skrydį".

Kas yra motorizuotas parasparnis?

Motorizuotas parasparnis labai panašus į įprastą parasparnį. Sparnas - tarsi didelis balionas, kuris prisipildo oru ir leidžia pilotui sklęsti. Pilotas ant nugaros neša motorą ir bėgdamas bei traukdamas paskui save sparną, jį pripildo oru, motoro stumiamas bėga, ir pasiekus tam tikrą greitį sparnas pradeda pilotą kelti. Motoras reikalingas kilimui arba to paties aukščio išlaikymui. Parasparnis gali skristi ir be motoro, tačiau tuomet pilotas tiesiog lėtai sklendžia žemyn.

Ar yra amžiaus/svorio apribojimai, reikalavimai fiziniam pasiruošimui?

Apribojimų nėra. Jauniausias Lietuvoje pilotas pirmą savarankišką skrydį padarė 12 metų. Vyriausias turbūt virš 70 m.

Jeigu pilotas turi didelį svorį, kelio, nugaros traumų ar negalavimų, dėl kurių negali bėgti ar nešti sunkesnių daiktų, tuomet galima įsigyti traiką - vežimaitis trimis (rečiau keturiais) ratais, ant kurio primontuotas motoras. Tuomet nereikia bėgti - kylama patogiai įsitaisius sėdynėje. Pasaulyje yra pavyzdžių, kai traiko pagalba skraido žemiau juosmens kūno nevaldantys, negalią turintys pilotai.

Specialaus fizinio pasiruošimo nereikia, tereikia medicininės pažymos (tokios pat kaip ir automobilio teisėms gauti).

Kiek trunka kursai?

Kursai trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių - priklausomai nuo oro sąlygų, mokinio gabumų, kiek laiko mokinys gali skirti treniruotėms.

Kaip pakilti ir nusileisti?

Kylama paskui save traukiant sparną, jį išsivedant virš galvos, ir motoro pagalba bėgant, kol pasiekus tam tikrą greitį (priklauso nuo vėjo greičio ir sparno tipo) sparnas pradeda pilotą kelti aukštyn.

Leidžiamasi išjungtu motoru, arba kai motoras dirba laisvomis apsukomis, sparnas po truputį sklendžia žemyn. Priartėjus prie žemės, kai lieka 50-100 cm., po truputį sparnas stabdomas, kol beveik visiškai sustoja. Pasiekus žemę dažniausiai tereikia nubėgti porą žingsnių ir gražiai (jeigu gaunasi) pasiguldyti sparną.

Kiek toli reikia bėgti tam, kad pakiltum?

Labiau patyręs pilotas su galingesniu varikliu gali pakilti vos per pora žingsnių. Kita vertus naujokui, prie nulinio vėjo, ir dar su silpnesniu motoru gali tekti nubėgti 10-20 m. kol sparnas pradės pilotą kelti aukštyn.

Kokios oro sąlygos reikalingos skrydžiui?

Dažniausiai skraidome rytais arba vakarais, kai vėjo greitis neviršyja 4-5 m/s. Karštomis vasaros dienomis, vidurdienį, dauguma motorizuotų parasparnių pilotų, ypač naujokai, neskraido dėl terminės veikos - ore pilna kylančių karšto oro srovių, dėl ko skrydis tampa labai aktyvus, pilotas šiek tiek blaškomas, padidėja tikimybė, kad sparnas subliūkš, o ir pats skrydis nėra toks ramus. Tačiau labiau įgudusiems pilotams tai nėra bėda - skraidome ir tokiu oru, tik tuomet reikai įsivertinti savo ir įrangos galimybes. Palyginimui bemotoriai parasparnių pilotai (laisvūnai) skraido tik tokiu oru, kai pilna terminės veiklos - jie sklendžia gaudydami termikus ir tokiu būdų kildami aukštyn.

Kiek viskas kainuoja?

Visiškai nauja įranga kainuoja 5000-8000 EUR. Naujokai dažniausiai neperka naujos įrangos, o gerą naudotą įrangą vidutiniškai galima susipirkti už 3500-6000 EUR. Jeigu labai striuka su pinigais, o noras skristi didžiulis - galima surasti labiau nudėvėtą įrangą gal net už ~2500 EUR, tačiau tuomet savaitgaliais gali tekti nemažai "pasikrapštyti" prie savo įrangos, o ir pati įranga gali nebūti tokia patikima.

Geriausia, moderni, sportinė įranga gali kainuoti ir 10-15 trūkst. EUR.

Ką daryti, jeigu bijau aukščio?

Dauguma žmonių bijo aukščio - neišimtis ir mes. Dažniausiai žmonės bijo ne pačio aukščio, o būti prie pvz. aukšto pastato stogo briaunos, nukristi žemyn. Ar teko kada skrendant lėktuvu grožėtis vaizdu pro langą? Ar tuomet turėjot aukščio baimę, žvelgiant žemyn iš kelių ar keliolikos kilometrų aukščio? Jeigu ne, tuomet tikėtina, kad ir skrendant parasparniu nebus baisu - nebent natūralus jaudulys pirmą kartą pakilus nuo žemės.

O geriausia tuo įsitikinti - užsisakyti mokamą skrydį tandeminiu parasparniu (dažniausiai traiku), kuomet jus paskraidins patyręs pilotas, jums tereikės patogiai sėdėti ir grožėtis vaizdais.

Ar tai yra ekstremalus sportas?

Jeigu lyginsime su tipinėmis ekstremalaus sporto šakomis - skraidyti motorizuotu parasparniu tikrai nėra ekstremalu. Tačiau pilotui tobulėjant, jis gali pasirinkti labiau aktyvų skraidymą, atlikinėti akrobatinius manevrus, skristi prastesnėmis oro sąlygomis - tuomet šis sportas gali tapti net labai ekstremalus.

Ramus skraidymas gražiais rytais/vakarais nėra labiau ekstremalus nei važiuoti dviračiu ar motociklu.

end faq

Kuo skiriasi laisvūniškas skraidymas nuo motorizuoto?

Laisvūniškas parasparnis neturi motoro, su juo startuojama nuo uolų, kalnų, arba išvelkant su ilgu lynu. Laisvūniški sparnai dažniausiai yra lėtesni, tačiau jie daug geriau sklendžia. Palyginimui laisvūnas iš 1 km. aukščio gali nusklęsti 10-11 km., tuo tarpu motorizuoto parasparnio pilotas su išjungtu varikliu tik 5-7 km.

Laisvūnai dažniausiai skraido karšomis dienomis, kai aktyvi terminė veikla, daug kylančių karšto oro srovių, kurios juos kelia aukštyn. Motorizuoti parasparniai nors ir taip pat gali skristi dienomis, kai didelė terminė veikla, dauguma pilotų pasirenka skrydžius ramiais rytais ar vakarais.

Motorizuotų parasparnių pilotai dažniausiai skraido 30-200 m. aukštyje (nors bet kada gali pakilti ir į 2-3 km. aukštį), tuo tarpu laisvūnai didžiąją dalį skrydžių būna 600 - 2000 m. aukštyje, žemiau nusileidžia tik kai reikia užbaigti skrydį.

Kaip parasparnis yra valdomas? Ar galiu keisti skrydžio greitį?

Parasparnis turi dvi rankenas - klevantas, kurios pusės rankeną patrauksi - į tą pusę sparnas ir suksis. Traukiant abi klevantas žemyn sparnas yra stabdomas. Tai darome tik leidimosi metu, nes per daug sustabdžius sparną jis pradeda nebeskristi, o parašiutuoti žemyn.

Skridimo greitis valdomas trimeriais ir "speedu" - su jais keičiamas sparno atakos kampas ir greitis. Padidinus greitį smarkiai padidėja ir žemėjimas, todėl tam, kad išlaikytume tą patį skridimo aukštį su didesniu greičiu - reikalinga daugiau variklio galios. Plačiau apie tai papasakos instruktorius.

Kiek laiko galiu skristi be nutūpimo?

Įprastai kuro pakanka 2-3 skrydžio valandoms. Priklauso nuo kuro bako dydžio ir kuro suvartojimo. Vidutiniškai skaičiuojame 5 litrus benzino vienai skrydžio valandai, tačiau lengvesnis pilotas ramiai skrisdamas gali suvartoti 3-3.5 l/val., kai tuo tarpu sunkesnis pilotas, aktyviai skraidydamas suvartos 6-7-8 l/val. Kuro bakai įprastai būna 8-20 litrų talpos.

Kaip žemai/aukštai galima skristi su motorizuotu parasparniu?

Patyrę pilotai gali skrist taip žemai, kad kojomis brauktų žolę ar vandenį. Įprastai skraidome 50-300 metrų aukštyje, tačiau su galingesniu motoru nesunkiai galime pakilti ir į 2-3 km. aukštį, paskraidyti aplink debesis. Lietuvos aukščio motorizuotu parasparniu rekordas yra virš 5 km.

Tačiau ne visur ir ne visada galime kilti aukštai - virš gyvenviečių turime skristi ne mažesniame nei 100 m. aukštyje, taip pat yra visiško neskraidymo zonos, arba zonos su aukščių apribojimais. Pavyzdžiui beveik visas Vilnius yra neskraidymo zona dėl Tarptautinio Vilniaus oro uosto, o Vilniaus apylinkėse negalima kilti aukščiau nei ~300 m. Tik pavažiavus tolėliau galime kilti į 1-2 km. aukštį.

Koks yra motorizuoto parasparnio greitis?

Įprastai motorizuoti parasparniai skrenda 45-55 km/h greičiu, tačiau trimerių ir "speedo" pagalba gali padidinti greitį 15-20 km/h iki 65-70 km/h. Tai yra greitis ore, o ne greitis žemės atžvilgiu. Pučiant 20 km/h. vėjui ir skrendant prieš vėją 50 km/h greičiu, realus greitis žemės atžvilgiu tebus 30km/h. Tuo tarpu atleidus trimerius ir įmynus "speedą" bei skrendant su vėju, realus greitis žemės atžvilgiu bus 70+20 = 90 km/h.

Kaip toli galiu nuskristi?

Vėlgi, priklausomai nuo bako talpos, kuro suvartojimo, ir svarbiausia - vėjo krypties ir stiprumo. Kai nėra vėjo skrendant dvi su puse valandos 45km/h greičiu nuskrisi ~115 km. Pasiėmus papildomus kuro bakus (tuomet sudėtinga bėgti ir kilti) galime nuskristi žymiai toliau. Pučiant tinkamam vėjui galime nuskristi iš Vilniaus į pajūrį. Kartą mūsų pilotas nuo šiaurės Lietuvos nuskrido iki Talino apylinkių.

Ar galima skrydžio metu išjungti variklį ir vėliau jį vėl užsivesti?

Žinoma! Nemažai pilotų pakyla į 1+ km. aukštį, išsijungia variklį, ir sklendžia žemyn, gaudo kylančias oro sroves, mėgaujasi vaizdais ir tyliu skrydžiu. Nusileidus arčiau žemės vėl užsiveda variklį. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad variklis gali ir neužsivesti - tad tokiems atvejams visada reikia būti numačius nusileidimo vietą.

end faq

Kuo skiriasi traikas nuo įprasto paramotoro?

Traikas yra vežimaitis trimis arba keturiais ratais. Jie būna dviviečiai arba vienviečiai, pilotas skrenda patogiai įsitaisęs sėdynėje, o kylant nereikia bėgti. Jis yra mažiau aerodinamiškas ir sunkesnis nei pilotas kylantis su įprastu paramotoru. Tačiau į traiką galima įmontuoti galingesnį ir sunkesnį variklį, pasiimti daugiau degalų - mūsų neriboja fizinės galimybės bėgti su dideliu svoriu ant nugaros.

Įprastai traikus renkasi sunkesni arba vyresni pilotai. Taip pat pilotai, kurie turi kokių nors traumų ir negali panešti įrangos ant nugaros. O kartais tiesiog tie, kurie tingi bėgti. Traikai populiarūs tarp tandemu keleivius skraidinančių pilotų - tereikia keleivį įsodinti į sėdynę ir kilti. Nereikia keleiviui pravesti instruktažo kaip, kada ir kiek bėgti, ką kokiu atveju daryti.

Kiek paramotoras sveria?

Lengvesni paramotorai be kuro sveria apie 15-20 kg. Sunkesni, galingesni sveria 20-35 kg. Galingas, pilnu kuro baku paramotoras gali sverti net 50kg.

Ar sudėtinga transportuoti savo įrangą? Ar būtina turėti didelį automobilį/priekabą?

Didelis automobilis visada patogiau, tačiau tai nėra būtina. Motorizuotas parasparnis telpa į beveik visus lengvuosius automobilius. Turime pilotų, kurie įrangą vežiojasi tokiuose automobiliuose kaip Opel Corsa, VW Polo, Citroen C3, Renault Megane ar net Toyota Yaris.

Priekaba reikalinga tik jeigu skraidoma su traiku.

Kokios įrangos man dar reikia be sparno ir paramotoro?

Be sparno ir pačio paramotoro, reikalingas šalmas su racija, GPS, altimetras/variometras (rodo aukštį). Taip pat reikalingi batai su aulu, kurie laikytų koją - ne visada kylam ir leidžiamės lygioje, gražioje pievutėje, tad su tokiais batais mažesnė traumos tikimybė kreivai pastačius koją. Dar patogu turėti metų laiką atitinkantį kombinezoną, šaltuoju metų laiku - termo aprangą, veido kaukes ir kt. Ir žinoma nepamirštam su savimi pasiimti fotoaparato!

Ar galiu įrangą susipirkti pats?

Teoriškai taip, praktiškai nerekomenduojama. Įrangos yra įvairios, ir visuomet pravartu pasikonsultuoti su instruktoriumi, kuris įvertins naujoko svorį, fizines bei finansines galimybes, skraidymo stilių ir atitinkamai patars kokią įrangą geriau įsigyti.

Nežinant galima netyčia įsigyti sportinį, agresyvų sparną, su kuriuo naujokui labai pavojinga skraidyti. Juk niekas nesėda už sportinio motociklo vairo, kai net dviračiu nėra bandęs važiuoti.

Taip pat sunkesnis naujokas įsigijęs lengvą, silpną variklį gali labai vargti su pakilimu, arba variklio galios gali iš vis nepakakti. Kita vertus lengvas pilotas su sunkiu, galingu varikliu taip pat vargs, nes bus labai sudėtinga pakilti.

end faq

Ar skraidyti motorizuotu parasparniu yra pavojinga?

Skraidymas parasparniu yra pakankamai saugus sportas. Reikia atsirinkti oro sąlygas, turėti kokybišką įrangą, o visų svarbiausia - gerą instruktažą ir žinių bagažą. Skraidyti ramiai, gražiu oru, su kitų pilotų ar instruktorių priežiūra nėra pavojingiau nei važiuoti dviračiu ar motociklu. Pavojai atsiranda kai pasirenkamas netinkamas oras arba skraidoma agresyviai, ties įrangos galimybių riba, kai atliekami akrobatiniai manevrai.

Ką daryti jeigu skrendant užgęsta motoras?

Taip kartais atsitinka, kad skydžio metu užgęsta mūsų motoras. Nieko blogo tame nėra, nors tai ir labai retas atvejis. Mūsų sparnas nekrenta žemyn, jis sklendžia ir po truputį žemėja. Tokiu atveju reikia iš karto žvalgytis nusileidimo vietos - aikštelės, lauko, pievutės, automobilių parkingo be laidų. Sklendžiame link numatytos nusileidimo vietos, galime pamėginti iš naujo užsivesti motorą. Jeigu nepavyksta - leidžiamės numatytoje vietoje.

Skrendant visuomet reikia turėti omenyje, kad motoras gali bet kada nustoti veikti. Todėl skrendant virš miškų ar vandens telkinių mes visuomet susirenkame pakankamai aukščio, kad tokiu retu atveju kaip motoro gedimas galėtume nusklęsti iki kokios nors pietuvės ar lauko.

Ar gali mano sparnas skrendant subliūkšti?

Itin retas atvejis skraidant su motorizuotų parasparnių sparnais, tačiau tai nutikti gali. Taip nutinka skrendant netinkamu oru, kai labai daug turbulencijos, įskridus į rotorių arba neteisingai atliekant akrobatinius manevrus. Tokiais retais atvejais sparnas dažniausiai tik šiek tiek susilenkia viename ar kitame gale ir pats atsistato. Skrendant mokykliniu, saugiu, naujokams pritaikytu sparnu, pilotas tikėtina net nespės sureaguoti ir pastebėti, kad kažkas buvo negerai - sparnas jau bus vėl atsistatęs savaime. Aktyvesnio pilotavimo ir piloto įsikišimo gali reikėti skraidant su sportiniais sparnais skirtais profesionalams.

Ar man reikia atsarginio parašiuto?

Motorizuotų parasparnių sparnai yra labai saugūs, todėl daug pilotų skraido be atsarginių parašiutų. Tačiau visuomet geriau turėti atsarginį parašiutą ir kad jo neprireiktų, nei kad neturėti kai prireikia.

Kol kas Lietuvoje dar niekas nėra panaudojęs atsarginio parašiuto skrendant motorizuotu parasparniu.

end faq

Ar reikalinga licencija?

Taip, Lietuvoje skraidyti motorizuotu parasparniu galima tik turint licenciją. Ją gauti nėra sudėtinga, turime nemažai puikių instruktorių. Licencijai gauti reikės pateikti medicininę sveikatos pažymą, tokią pat kaip automobilio teisėms gauti. Kursai Lietuvoje kainuoja apie 400-700 EUR.

Kur galima skraidyti? Ar yra apribotos specializuotos zonos skrydžiams?

Skraidyti negalime aplink oro uostus, karines bazes, valstybinės reikšmės objektus. Taip pat aplink oro uostus ir aerodromus yra apribojimai aukščiui. Plačiau su tuo supažindins instruktorius.

Ar galiu kartu su savimi skraidinti ir kitą žmogų?

Keleivį skraidinti gali tik patyrę pilotai turintys bent 200 skrydžio valandų. Taip pat tam reikia turėti specialią įrangą, pavyzdžiui galingesnį motorą, didesnį sparną ir kt.

Ar galiu skraidyti išmokti pats?

Teoriškai gali. Tačiau tai yra pavojinga, ir tikėtina kainuos brangiau nei kursai. Instruktorius ne tik patars nenusimanančiam mokiniui kokią įrangą geriau įsigyti, bet ir padės išvengti nemažai nuostolių. Mokantis kilti galima labai lengvai suklupti, sulaužyti rėmą, propelerį, neteisingai prisisegti sparną, ar tiesiog padaryti vieną iš daugelio klaidų, kurias daro naujokai. O klaidos kaina šiame sporte gali būti ne tik sugadinta brangi įranga, bet ir sveikata.

end faq